Juridiniai asmenys pasibaigia dviem būdais: reorganizavimo arba likvidavimo. Šių būdų skirtumas yra tas, kad reorganizuojant perlei­džiamos teisės ir pareigos (prievolės). Teisių ir pareigų (prievolių) per­ėjimas reiškia, kad iš vieno juridinio asmens teisės ir pareigos (prievo­lės) perduodamos kitam (kitiems) juridiniam(s) asmeniui(ims), kuris(ie) tęsia reorganizuoto juridinio asmens veiklą. Likviduojant teisės ir pa­reigos (prievolės) neperduodamos, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, ir juridinio asmens veikla nutrūksta.

Likvidavimas gali būti savanoriškas, kai sprendimą nutraukti ju­ridinio asmens veiklą priima juridinio asmens dalyviai, ir priverstinis.

Juridinio asmens likvidavimo pagrindai gali būti tik šie:

 

  1. juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;
  2. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį;
  3. teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį, jeigu ekspertų ataskaitoje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama;
  4. teismo sprendimas likviduoti juridinį, jeigu registre įregistruotas juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo;
  5. laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga;
  6. juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;
  7. juridinio asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu.

 

Sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo priimamas juridinių asmenų dalyvių kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato juridinio asmens steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkimo dalyvių balsų.

Juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių. Juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba nustatyti konkretų likvidatorių. Teismo, kreditorių susirinkimo ar juridinių asmenų registro tvarkytojo šios taisyklės nesaisto. Likvidatoriumi gali būti turintis reikiamą kvalifikaciją asmuo. Gali būti skiriama keletas likvidatorių. Jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaroma likvidacinė komisija ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku.

Juridinio asmens dalyvių paskirtas juridinio asmens likvidatorius gali būti atšauktas paprasta juridinio asmens dalyvių, dalyvaujančių susirinkime, balsų dauguma.

Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį.

Asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų nuostatų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams.

Likviduojant juridinį asmenį kreditorių reikalavimai tenkinami šia tvarka:

 

  1. pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės;
  2. pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;
  3. antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija;
  4. trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.

 

Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui) sumą.