Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pagrįstai nurodęs, kad Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta  teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir kitos subjektinės teisės, ši teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodeksu, ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.

Ieškinyje turi būti nurodoma:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);

3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą;

4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);

5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas;

6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą.

Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo

Asmens sveikatos sužalojimas sukuria kaltam asmeniui pareigą atlyginti žalą. Šią teisę asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo. Fiziniam asmeniui gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tuo tarpu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo kaltas dėl žalos kito subjekto sveikatai privalo atlyginti tiek visus patirtus turtinius nuostolius, tiek neturtinę (dvasinę) žalą. Jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma. Asmuo pretenduojantis į nuostolių, patirtų dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimą privalo pateikti teismui būtinus įrodymus patvirtinančius išlaidų, susijusių su sveikatos sužalojimu, atsiradimą (kvitus, čekius, sąskaitas už gydymą, priežiūrą, vaistus ir kt.), taip pat įrodymus, remiantis kuriais galima būtų nustatyti asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei jo sveikata nebūtų sužalota (nedarbingumą patvirtinančius dokumentus, dokumentus nurodančius asmens atlyginimo dydį ir kt.).