• Lietuviškai
  • English
  • Polski
  • Русский

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai

Nekilnojamojo turto pirkimai-pardavimai

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalyku remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatytais reikalavimais dėl registravimo Registre priskiriami šie daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris:

  1. žemės sklypai;
  2. statiniai;
  3. butai daugiabučiuose namuose;
  4. patalpos.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta. Pirkimo- pardavimo sutartims nėra taikomas Civiliniame kodekse nustatytos bendros taisyklės leidžiančios nustatyti kainą, kai ši nenurodyta sutartyje, remiantis protingumo kriterijais ar pripažinti, kad yra taikoma kaina, kuri sutarties sudarymo metu buvo laikoma įprasta kaina šioje srityje.

Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto

Bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Parduodant pastatą, įrenginį ar kitokį nekilnojamąjį daiktą yra būtina aptarti pirkėjo teises į žemės sklypą, kuriame yra įgyjamas nekilnojamasis daiktas. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, yra negaliojanti.

Specialūs reikalavimai yra nurodyti parduodant žemės sklypą. Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuo-savybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui, taigi priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Jeigu žemės sklypas, kuriame yra pardavėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų ar kitokių nekilnoja-mųjų daiktų, parduodamas neperduodant pirkėjui nuosavybės teisės į tuos nekilnojamuosius daiktus, tai pardavėjui paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta teise ir sąlygomis.

Parduodant žemės sklypą taip pat yra būtina atsižvelgti į asmenis, kurie turi pirmumo teisę jį įsigyti. Remiantis įstatymais, pirmenybę įsigyti žemę turi:

 

  • sklypo bendraturčiai;
  • valstybė, jeigu žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje;
  • statinių, pastatų, įrenginių, esančių parduodamame sklype, savininkai;
  • konsolidacijos projekto dalyviai, kai perleidžiama žemė dalyvauja konsolidacijos projekte.

Paminėtina, kad prie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties privalo būti pridedamas par-duodamo sklypo planas.

Sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorį svarbu atsižvelgti į parduodamo turto teisinį priklausimą remiantis šeimos teisės nuostatomis. Gyvenamoji patalpa, remiantis Civilinio kodekso 3 knyga, gali būti priskirta prie šeimos turto. Šeimos turto teisinis režimas yra būtinas tam, kad būtų įmanoma apginti šeimos interesus bei užtikrinti būtiniausių šeimos poreikių tenkinimą. Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.

Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilno-jamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Sandoriai, sudaryti neatsižvelgiant į šias nuostatas gali būti nuginčyti.

Summary
Review Date
Reviewed Item
Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai
Author Rating
51star Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoriai1star Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoriai1star Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoriai1star Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoriai1star Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoriai

Žymos: ,