Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams, pagal įstatymą arba išreiškus savo valią testamentu.

Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Palikėjas – asmuo, po kurio mirties atsiranda palikimas. Palikėju gali būti tik fizinis asmuo.

Įpėdinis – asmuo, kuris paveldi mirusiojo turtą. Įpėdiniais gali būti:

 

  1. paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė;
  2. paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus;
  3. paveldint pagal testamentą – juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią.

Įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.

Įpėdinių pagal įstatymą eilės: vaikai ir įvaikiai, tėvai, įtėviai, vaikaičiai, palikėjo seneliai ir provaikaičiai, broliai ir seserys, brolių ir seserų vaikai, taip pat tėvo ir motinos broliai ir seserys, tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, jei jis yra veiksnus asmuo ir sudaro testamentą laisva valia. Testatorius gali palikti visą savo turtą ar jo dalį kam nori, gali atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių. Testamentai gali būti asmeniniai (surašyti paties testatoriaus savo ranka) ir oficialieji (sudarytas dviems egzemplioriais ir patvirtintas notaro).

Kreiptis į notarą dėl paveldėjimo priėmimo reikia per tris mėnesius nuo asmens mirties. Praleidus trijų mėnesių terminą, notaras nebegalės užvesti paveldėjimo bylos be teismo sprendimo dėl faktiško palikimo priėmimo arba praleisto termino atnaujinimo. Vienintelis notarinis veiksmas – turto paveldėjimas – turi būti atliktas pas konkretų notarą. Įstatymai nutato, kad į notarą kreipiamasi pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl, kad dėl to paties žmogaus turto nebūtų užvestos kelios paveldėjimo bylos.