Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tai universalus teisių perėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimą galima priimti pradėjus jį faktiškai valdyti arba kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo arba paveldimo turto apyrašo sudarymo. Terminas palikimui priimti – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniai, norėdami įregistruoti paveldėtą turtą viešajame registre, turi įrodyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokią funkciją atlieka paveldėjimo teisės liudijimas, kuris yra oficialiuoju dokumentu išduodamu notaro ir kurio pagrindinė funkcija-įpėdinio teisės į palikimą patvirtinimas.
Esama situacijų, kai palikimą priėmė asmuo, kuriam jis nepriklauso, arba vienas ar keli įpėdiniai nežinojo apie palikimo priėmimą ir dėl šios priežasties nori užginčyti kitų įpėdinių teisę į palikimą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi teisę nuginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei kitų įpėdinių turimą paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovu tokioje byloje yra paveldėjimą priėmęs asmuo. Ieškinio pareiškimui nustatytas sutrumpintas 1 metų senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimas yra priimtas kito asmens.
Išnagrinėjus bylą teismas gali:
- Pripažinti asmenį įpėdiniu. Jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, nes pareikšdamas ieškinį asmuo kartu pareiškė ir valią priimti palikimą. Palikimas laikomas atsiradusiu nuo jo atsiradimo momento (remiantis Civiliniu kodeksu palikimo atsiradimo momentu yra laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena). Todėl palikėjui priklauso visas turtas, kuris buvo palikimui atsirandant bei šio turto padidėjimas (vaisiai, pajamos). Svarbu ir tai, kad iš palikimo turi būti kompensuojamos būtinos išlaidos jam išlaikyti, kurios atsirado iki įpėdiniui priimant palikimą.
Pabrėžtina, kad esama situacijų, kai ieškinio pareiškimas nelaikomas palikimo priėmimu. Taip yra tais atvejais, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl kitų asmenų interesų ir pats nepretenduoja į palikimą.
- Nepripažinti asmens įpėdiniu. Kai įsiteisėja teismo sprendimas nepripažinti asmens, pretenduojančio į palikimą, įpėdiniu turinčiu teisę į palikimą, laikoma, kad šis asmuo palikimo nepriėmė. Jeigu toks asmuo buvo palikimą priėmęs (pradėjo faktiškai valdyti palikimą, padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui arba kreipėsi dėl palikimo apyrašo sudarymo), palikimo priėmimas yra laikomas negaliojančiu ir toks asmuo privalo grąžinti visą gautą turtą teisėtiems įpėdiniams. Tariamas įpėdinis gali būti sąžiningas ir nesąžiningas. Nesąžiningas įpėdinis, tai asmuo, kuris žinojo arba galėjo žinoti tai, jog jis negali paveldėti, tačiau nepaisant to palikimą priėmė. Toks asmuo privalo ne tik grąžinti teisėtiems įpėdiniams palikimą, bet ir perduoti visas iš jo gautas pajamas bei vaisius, taip pat sumokėti palūkanas už naudojimąsi gauta palikimo suma. Tuo tarpu sąžiningas tariamas įpėdinis, kuris priimdamas palikimą nežinojo ar negalėjo žinoti, kad nėra įpėdinis, turi perduoti įpėdiniams iš palikimo gautas pajamas ir mokėti palūkanas tik nuo to momento, kai sužinojo, kad jis nėra laikomas teisėtu įpėdiniu. Jis taip pat turi teisę į būtinų išlaidų, susijusių su palikimo priežiūra, atlyginimą.
Kiti įpėdiniai, kurie turėtų teisę paveldėti vietoj tariamo įpėdinio, turi teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Naujiems įpėdiniams palikimas laikomas atsiradusiu nuo palikimo atsiradimo momento (palikėjo mirties).