Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje yra nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę į prieglobstį (18 straipsnis).
Prieglobstis Lietuvoje. Asmeniui pagal Lietuvos Respublikos numatytus teisės aktus gali būti suteikta – papildoma apsauga arba pabėgėlio statusas.
Kas yra pabėgėlis?
Remiantis LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ (toliau- UTPĮ), Pabėgėlis – užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas.
Remiantis Teismų praktika, yra ne karta atkreiptas dėmesys, kad pagal UTPĮ 86 str. 1 d. pabėgėlio statusas suteikiamas tik tiems prieglobsčio prašytojams, kurie ne tik pagrįstai bijo būti persekiojami, bet šis persekiojamas turi būti vykdomas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.
Europos Sąjungos direktyvos imperatyviai deklaruoja, jog, kiekvienas prieglobsčio prašytojas turi teisę į teisinę pagalbą ir atstovavimą. t.y Valstybės narės leidžia prieglobsčio prašytojams turėti galimybę savo pačių sąskaita tinkamai tartis su patarėjais teisės klausimais.
Taip numatyta ir UTPĮ , kur yra reglamentuotas teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams organizavimas. Prieglobsčio prašytojams, teisinę pagalbą teikia teisinių paslaugų teikėjai (teisininkai) pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį.
Taigi, mūsų teisininkai užtikrins prieglobsčio prašytojų teises, išaiškins pareigas, nuo pat prieglobsčio prašymo momento t.y pasienio ar kitų procedūrų.
Taip pat:
- atstovaus pabėgėlio (prieglobsčio prašytojo), kuriam pradėta pabėgėlio (prieglobsčio prašytojo) statuso procedūra (apklausos ir kt), interesams;
- stebės kaip pateikiami prieglobsčio prašymai;
- vertins, kokios yra prieglobsčio prašytojų priėmimo ir apgyvendinimo sąlygos;
- rengs konfidencialias stebėsenos ataskaitas ir pranešimus;
- pagal pageidavimą gali atstovauti prieglobsčio prašytojo interesus Migracijos departamente ar Teisme.