• Lietuviškai
  • English
  • Polski
  • Русский

Apeliacinių, kasacinių skundų baudžiamąjame procese parengimas

Apeliacinis skundas

 

Apeliacija – suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą (nuosprendį, nutartį) ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų.

Apeliacine tvarka bylos nagrinėjamos tik pagal apeliacinius skundus. Apeliacinis skundas yra skundas, įstatymų nustatyta tvarka paduodamas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties, priimtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Teisę paduoti apeliacinį skundą turi proceso dalyviai arba prokuroras. Apeliacinio skundo padavimas sustabdo apskųsto nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimą.

Bylas apeliacine tvarka dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių nagrinėja apygardų teismai. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas yra vienintelis teismas, apeliacine tvarka nagrinėjantis bylas dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių.

Apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas.

Išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu.

Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu.

Nuteistojo ar išteisintojo gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai.

Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjai gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydami nuteistojo ar išteisintojo valios.

Teisę apskųsti nuosprendį turi ir nedalyvavęs pirmosios instancijos teisme gynėjas, jeigu tokią valią raštu išreiškė nuteistasis ar išteisintasis, ir susitarimas yra įformintas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, t.y. pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Apeliacinio skundo turinys

 

Apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta:

  • apeliacinės instancijos teismo pavadinimas;
  • byla, dėl kurios paduodamas skundas;
  • skundžiamos nuosprendžio dalies esmė;
  • nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai;
  • apelianto prašymai.

Kasacinis skundas

 

Kasacinis skundas yra skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties. Kasaciniai skundai gali būti tik rašytiniai.

Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą. Bylose dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį apskųsti kasacine tvarka turi teisę juridinio asmens atstovas.

Įsiteisėjusią teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę apskųsti kasacine tvarka taip pat turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovai įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį gali apskųsti tik tuo atveju , jeigu jie kartu yra ir proceso dalyviai.

Kasacinius skundus turi teisę paduoti generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai bei apygardų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai. LR generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai turi teisę paduoti kasacinius skundus dėl bet kurio apylinkės ar apygardos teismo priimtų nuosprendžių ar nutarčių, skundžiamų kasacine tvarka, taip pat dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių ar nutarčių. Apygardų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai turi teisę paduoti skundus dėl atitinkamos apygardos teismo ar apygardos teritorijoje veikiančių apylinkės teismų priimtų nuosprendžių ar nutarčių.

Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi teisę paduoti kasacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu pareikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjai gali paduoti kasacinį skundą nepaisydami nuteistojo ar išteisintojo valios.

Kasaciniame skunde turi būti nurodyta:

  1. kasacinio teismo pavadinimas (Lietuvos Aukščiausiajam Teismui);
  2. procesinė asmens, paduodančio kasacinį skundą padėtis, vardas, pavardė, gyvenamoji, nuolatinio buvimo ar kita vieta;
  3. dokumento pavadinimas – kasacinis skundas;
  4. byla, dėl kurios paduodamas skundas (pirmosios instancijos teismo, priėmusio nuosprendį ar nutartį, pavadinimas ir sprendimo priėmimo data, kaltinamojo vardas, pavardė; nuosprendžio ar nutarties esmė (rezoliucinės dalies turinys)) (šie duomenys turi būti nurodyti nepriklausomai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas, ar ne);
  5. apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, sprendimo priėmimo data ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmė (jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis ar nutartis buvo apskųsti apeliacine tvarka);
  6. nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai;
  7. kasatoriaus prašymas.

 

Kasacinį skundą privalo pasirašyti kasatorius

 

Įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu:

  1. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (pvz., kai netinkamai pritaikytos LR baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos LR baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti;
  2. padaryta esminių BPK pažeidimų (pvz., dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį).

 

Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams

 

Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems buvo taikytos BPK numatytos prievartos priemonės (bauda, areštas).

Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą. Skundą gavęs teismas per tris dienas jį kartu su nutarties nuorašu, teisėjo ar teisiamojo posėdžio pirmininko paaiškinimu ir kita medžiaga perduoda aukštesniajam teismui.

Apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Summary
Review Date
Reviewed Item
Apeliacinių, kasacinių skundų baudžiamąjame procese parengimas
Author Rating
51star Apeliacinių, kasacinių skundų baudžiamąjame procese parengimas1star Apeliacinių, kasacinių skundų baudžiamąjame procese parengimas1star Apeliacinių, kasacinių skundų baudžiamąjame procese parengimas1star Apeliacinių, kasacinių skundų baudžiamąjame procese parengimas1star Apeliacinių, kasacinių skundų baudžiamąjame procese parengimas

Žymos: ,