• Lietuviškai
  • English
  • Polski
  • Русский

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese

Civilinis ieškinys

civilinis ieskinys baudziamajame procese 300x154 Civilinis ieškinys baudžiamajame procese
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pabrėžtina, kad ši konstitucinė nuostata yra įgyvendinama ne tik civilinės ar civilinio proceso normomis, tačiau ir baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje teigiama „Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo”.

Taigi ar egzistuoja veiksmingas teisinis žalos atlyginimo mechanizmas ir kaip jis veikia baudžiamajame procese?

BPK 109 straipsnyje nurodoma: „Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.”  Natūralu, jog asmeniui kyla klausimas kas yra turtinė ar neturtinė žala? Taigi faktiškai turtinė žala yra  padarytos nusikalstamos veikos tiesioginė žala ir patirti nuostoliai kuriuos patyrė nukentėjusysis (pavyzdžiui pavogtas 10 tūkstančių eurų vertės automobilis).

Neturtinė žala

Neturtinė žala gali būti apibūdinta kaip asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, depresija, pažeminimas, emociniai sukrėtimai ir depresija. Jeigu turtinę žalą daugelyje atveju įvertinti pinigais galime nesunkiai, tai neturtinės žalos vertinimas pinigais yra žymiai sudėtingesnis. Neturtinės žalos dydžio klausimas baudžiamojoje byloje dažnai Teismo vertinamas skirtingai, kadangi labai sunku įvertinti ir pasverti kaip stipriai asmuo buvo sukrėstas nusikaltimo padarymo jo atžvilgiu. Kiekvienas atvejis yra individualus ir skirtingas, kas reikalauja didelio ir kruopštaus vertinimo ir tikslingo neturtinės žalos dydžio nustatymo, kad asmens interesai ir patirta žala būtų teisinga.

Civilinio ieškinio dydis

Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). BPK 113 straipsnio normas reikia suprasti taip, kad teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turėtų vadovautis atitinkamomis civilinio proceso bei kitų teisės šakų normomis.

Asmuo kuris pareiškia civilinį ieškinį

Asmuo kuris pareiškia civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje įgyja civilinio ieškovo statusą. Pabrėžtina, kad asmeniui įgyjant civilinio ieškovo statusą, visų pirma jis turi būti pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje ir tuomet turi teisę reikšti civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad civilinio ieškovo statuso įgijimą lemia du pagrindai – faktinis ir juridinis. Faktinis pagrindas reiškia, kad byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Faktinis pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančias nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu.

BPK straipsnio dalyje

BPK 112 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios“. Tai reiškia, jog civilinis ieškinys gali būti paduotas arba tikslinamas pagrindas ar dalykas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pavėlavus ar nepadavus civilinio ieškinio, asmeniui nėra užkertamas kelias paduoti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau čia tampa svarbus žyminio mokesčio klausimas, kuris priešingai negu civilinio proceso tvarka, baudžiamajame procese nėra mokamas.

Apibendrinimas

Apibendrinant, civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą.

Baudžiamoji byla

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įtvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis).( Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-124-648/2016). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas baudžiamojoje byloje. Tad nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (Byla 3K-3-456-684/2015)

UAB „Teisės garantas“ Teisininkas Darius Dzikas

Summary
Review Date
Reviewed Item
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese
Author Rating
51star Civilinis ieškinys baudžiamajame procese1star Civilinis ieškinys baudžiamajame procese1star Civilinis ieškinys baudžiamajame procese1star Civilinis ieškinys baudžiamajame procese1star Civilinis ieškinys baudžiamajame procese

Žymos: