• Lietuviškai
  • English
  • Polski
  • Русский

Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos: ar verta?

Eismo įvykio vietos

pasisalinimas is eismo ivykio 300x154 Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos: ar verta?
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos

Nežymūs eismo įvykio metu sukelti padariniai gali „kainuoti” labai brangiai. Žmonės retai susimąsto, jog atrodytų nedidelės žalos padarymas ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos gali ne tik „paploninti” piniginę, tačiau ir atsiranda galimybė prarasti teisę vairuoti nuo trejų iki penkerių metų. Kiekvienam vairuotojui tai sukeltų didelius nepatogumus, todėl šiame straipsnyje bus analizuojama teismų praktika administracinės teisės pažeidimų bylose, kurioje asmenys sąmoningai arba neturėdami  tam tyčios pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos

Visų pirma reikia atskleisti eismo įvykio sąvoka. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Akivaizdu, jog pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra baudžiamas labai griežtai. Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo:

  • Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Eismo įvykis ir turtinė žala

Asmuo turėdamas pareigas ir jų nevykdydamas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pabrėžtina, jog nėra svarbu kokia turtinė žala yra padaryta. Žmonės klaidingai mano jog, nebrangaus automobilio, kelio ženklo ar atitvaro, stulpo, kelkraščio ar kito iš pažiūros smulkaus daikto sugadinimas ar nubrozdinimas turi mažesnę reikšmę.

Iš esmės, kaip minėta, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl veiksmų, kurie savo pavojingumu iš esmės yra labai skirtingi, t. y. tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus. Tačiau, nepriklausomai nuo turto vertės ar pobūdžio – baudžiama kaip už pasišalinimą iš įvykio vietos bendrais pagrindais.

Tyčinis vairuotojo pasišalinimas iš įvykio vietos

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia

Akcentuojama, jog šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

„Teismas kiekvienu atveju turi nustatyti…“

Taigi, Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Šis straipsnis daugeliui atveju yra skirtas tiems asmenims kurie sąmoningai ir turėdami tyčia bei suprasdami, jog pažeidžia kelių eismo taisykles, pasišalina iš vietos kur įvyko teisės pažeidimas. Tačiau kaltės privalomumas suponuoja išvadą, kad ne visais atvejais asmuo suvokia kad įvyko eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinama t.y asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato neturėdamas savo veiksmuose tyčios  palikti eismo įvykio vietą.

Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Ar visais atvejais tokia griežta asmens atsakomybė yra proporcinga? Ar asmuo neturėdamas tyčios pasišalinti iš eismo įvykio turi sulaukti tokios griežtos atsakomybės?

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Mažesnė nuobauda

ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).

Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).

Jeigu:

  1. Padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, įvykis mažareikšmis, o automobilis (ar kitas objektas) apgadintas nežymiai;
  2. Pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl KET pažeidimo;
  3. Atvyko į policiją ir informavo apie įvykį, bendradarbiavimo su policija, netrukdė išaiškinti aplinkybių;
  4. Yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta;
  5. Tokio ar panašaus pobūdžio pažeidimus padarė pirmą kartą.

Tokių ar kitų aplinkybių konstatavimas ir vertinimas byloje leidžia daryti išvadą, jog Teismas į jas atsižvelgs ir nenustatęs asmens veiksmuose tyčios gali paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

„Griežta kodekse numatyta sankcija..“

Griežta kodekse numatyta sankcija visuomenėje sulaukia daug diskusijų ir pastebėjimų jog kartais padaryti asmens veiksmai (teisės pažeidimas) neatitinka numatytai administracinei atsakomybei.

Įstatymų leidžiamoji valdžia dar pavasarį atidėjo naujojo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) įsigaliojimą. Šis modernus, daug pakeitimų numatęs kodeksas turėjo pakeisti daugybę kartų koreguotą Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Numatyta, jog turėjęs nuo 2016 metų balandžio 1 dienos galioti kodeksas, atidėtas bent jau iki 2017 metų sausio 1 dienos. Greičiausiai sulyg šiuo įstatymo įsigaliojimu, atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos bus savotiškai švelnesnė ir teismas turės daugiau „įrankių“ sprendžiant asmens atsakomybės kausimą.

ANK 426 straipsnyje nurodyta

ANK 426 straipsnyje nurodyta „Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų” , taip pat numatyta jog, „vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.”

Apibendrinant

Akivaizdu, jog piniginė bauda administracinės atsakomybės atveju lieka praktiškai vienoda. Pagrindinis ir svarbiausias aspektas – transporto priemonės teisės vairuoti atėmimo klausimas. Jei dabar galiojančiame ATPK yra įtvirtintas imperatyvas, jog bet kuriuo atveju asmeniui bus skirta piniginė bauda su transporto priemonės teisės atėmimu nuo trejų iki penkerių metų (jei nustatyta asmens kaltė ir kitos aplinkybės), tai naujojo ANK redakcijoje transporto priemonės teisės vairuoti atėmimas reglamentuotas taip, jog Teismas įvertinęs visas aplinkybes, gali teisės vairuoti ir neatimti. Pabrėžtina tai, kad laikotarpis, nuo ATPK minimalaus (3 metai), taps ANK (nuo vienerių iki trejų metų) maksimalių transporto priemonės teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu. Kadangi naujasis kodeksas dar negalioja, galime tik spėlioti kokiais atvejais Teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybės nuspręs transporto priemonės teisės vairuoti asmeniui neatimti.

Tačiau tai nereiškia, jog vairuotojai galės „bėgti” iš eismo įvykio vietos, tikėdamiesi, jog Teismas asmeniui skirs tik piniginę baudą. Akivaizdu, kad norint neprarasti teisės vairuoti, reikės įrodyti visas reikšmingas, teisėtas ir pagrįstas aplinkybes  rodančias kad asmens veiksmuose nebuvo kaltės, eismo įvykis mažareikšmis ir kt.

UAB „Teisės garantas“ Teisininkas Darius Dzikas

Summary
Review Date
Reviewed Item
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos: ar verta?
Author Rating
51star Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos: ar verta?1star Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos: ar verta?1star Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos: ar verta?1star Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos: ar verta?1star Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos: ar verta?

Žymos: ,