• Lietuviškai
  • English
  • Polski
  • Русский

Perėjimo iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą ir atvirkščiai, tvarka (1 dalis)

Privatus kaltinimas

privatus kaltinimas 300x154 Perėjimo iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą ir atvirkščiai, tvarka (1 dalis)
Privatus kaltinimas

Privatus kaltinimas yra viena iš baudžiamojo proceso formų. Baudžiamojo  proceso metu siekiama nustatyti ar buvo atlikta nusikalstama veika, nustatyti ją padariusį asmenį arba asmenis, o taip pat apsaugoti bei apginti baudžiamojo proceso dalyvių teises bei laisves, o nusikalstamą  veiką  padariusį  asmenį pagal galiojančius teisės aktus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat siektina, kad būtų užtikrinta nukentėjusiųjų teisių bei laisvių apsauga, bei nebūtų suvaržytos kaltinamojo teisės.

Kaltinimo funkcija

Norint tinkamai įgyvendinti šiuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytus tikslus yra labai svarbi kaltinimo funkcija, kurios metu galima įrodyti, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką asmens, kaltumą.

LR BPK, kuriame pagal subjektą, kuris palaiko kaltinimą, yra išskiriamos dvi baudžiamojo proceso formos: viešojo kaltinimo procesas ir privataus kaltinimo procesas. Daugeliui atveju paprastai kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką yra valstybės pareiga t. y valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras. Tačiau nusikalstamos veikos neretai padaromos dėl konfliktiškų asmeninių santykių, sunkių gyvenimo sąlygų ar nesureguliuotų turtinių santykių tarp kaimynų, bendradarbių, giminių.

Preziumuojant

Preziumuojant, jog jos yra mažiau pavojingos, kurios galbūt sukelia mažesnes pasekmes bei padarinius, BPK yra įtvirtintas Privataus kaltinimo procesas, kuris yra vienintelė išimtis, kai kaltinti nusikalstamos veikos padarymu prokuroras neprivalo. Tačiau praktika rodo, jog daugeli atveju baudžiamojo proceso formos susipina tarpusavyje, privatus kaltinimas pareina į valstybinį t. y viešą arba atvirkščiai. Straipsnio tikslas ir bus apžvelgti pagrindus bei atvejus, kai gali būti pareinama iš vieno kaltinimo į kitą, remiantis tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek žemesnių instancijų teismais.

Privatus kaltinimo procesas

Nagrinėjant privataus kaltinimo procesą, visų pirma reikia išskirti esminius šio baudžiamojo proceso formos bruožus bei ypatumus, trumpai aptarti  privataus kaltinimo pagrindus. Privataus kaltinimo sąvoka baudžiamojo proceso teisėje yra vartojama įvairiai.

„LKT savo jurisprudencijoje privataus kaltinimo bylų procesą apibūdino…“

Lietuvos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje privataus kaltinimo bylų procesą apibūdino kaip specifinį teisinį konflikto sprendimo būdą, kai tam tikro konflikto juridizavimą ir asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn lemia ne valstybės institucijų, bet nukentėjusiojo valia kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas.

Ir kai iki pat asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, pripažinimo kaltu arba nekaltu konflikto šalys turi galimybę susitaikyti ir šitaip sudaryti teisines prielaidas nutraukti pradėtą baudžiamąjį BPK 407 str numatytu nusikaltimu bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus.

Taigi iš pateikto Lietuvos Konstitucinio Teismo privataus kaltinimo apibrėžimo, BPK įtvirtintų normų, galime teigti, jog privatus kaltinimas kaip baudžiamojo proceso forma turi tam tikrus specifinius bruožus:

  1. Procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (BPK 407, 408 str.).
  2. BPK 407 str. numatytų nusikaltimų bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus.
  3. Kaltinimą palaiko nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas (BPK 408 str.).
  4. Privataus kaltinimo procesas nutraukiamas, jei nukentėjusysis susitaiko su kaltinamuoju (BPK 413 str.).
  5. Vienas svarbiausių privataus kaltinimo bruožų yra tas, jog nukentėjusysis tiesiogiai į teismą gali kreiptis tik dėl tų nusikalstamų veikų, kurios konkrečiai numatytos įstatyme. Veikos, pagal kurias Lietuvoje galimas privatus kaltinimas, yra šios:- nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (LR BK 139 straipsnio 1 dalis),

    – fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (LR BK 140 straipsnio 1 dalis),

    – žmogaus veiksmų laisvės suvaržymas (LR BK 148 straipsnis),

    – seksualinis priekabiavimas (LR BK 152 straipsnis),

    – šmeižimas (LR BK 154 straipsnis),

    – įžeidimas (LR BK 155 straipsnis),

    – neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (LR BK 165 straipsnis),

    – neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą
    atskleidimas ir panaudojimas (LR BK 168 straipsnis),

    – turto sunaikinimas ar sugadinimas (LR BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalys),

    – turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo (LR BK 188 straipsnis),

    – mirusiojo atminimo paniekinimas (LR BK 313 straipsnis).
    Sąrašas veikų yra baigtinis.

Privataus kaltinimo veikos yra mažiau pavojingos

Reikėtų pažymėti, kad privataus kaltinimo veikos yra mažiau pavojingos, lyginant su veikomis, kurių atžvilgiu atliekama valstybinio kaltinimo forma, kurią palaiko prokuroras.

Greičiausiai dėl šios priežasties ikiteisminis tyrimas dėl nurodytų veikų nėra atliekamas, nėra atliekami ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kaip krata, poėmis, nereikia atlikinėti papildomų ir sudėtingų ekspertizių, o nusikalstamą veiką galima išaiškinti ir neatliekant minėtų veiksmų.

Jeigu nusikalstama veika buvo padaryta dėl kurios procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, tai nereiškia, jog tai įstatymo nustatytas imperatyvas, jog prokuroras negali palaikyti valstybinio kaltinimo, nors formaliai atlikta veika atitinka BPK 407 str. numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnius.

BPK 409 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kai iš privataus kaltinimo pereinama į valstybinį kaltinimą:
  1. BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.
  2. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148, 152 ir 165 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Dėl šių veikų privaloma pradėti baudžiamąjį procesą bendra tvarka.
  3. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas.

Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad įtariamojo veika turi BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas išaiškina nukentėjusiajam šio teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

„R. Š. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, atvirai, panaudojo apgaulę“

Antai vienoje Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau – LAT) , byloje 2K-423/2009, R. Š. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, atvirai, panaudodamas apgaulę, prieš savininkės L. K. įgaliotų asmenų V. B. ir T. B. valią įsibrovė į butą, ir pagal BK 181 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai,kad panaudodamas prieš T. B. fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė perduoti 4000 Lt, po to reikalavo T. B. parašyti skolos raštelį, suteikiantį R. Š. turtinę teisę į šią sumą. Teismas nurodė, jog nusikalstama veika, numatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis).

Pagal šio straipsnio nuostatas ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus. Byla su 2008 m. rugsėjo 24 d. kaltinamuoju aktu, R. Š. kaltinant pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį, buvo perduota teismui.

LAT daro išvadą

Įvertinusi šias aplinkybes LAT daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme buvo iš esmės pažeisti BPK 407 straipsnio, 417 straipsnio 1 dalies reikalavimai: esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, požymiams, nesant prokuroro reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenutraukė tyrimo, nukentėjusiesiems neišaiškino apie galimybę dėl nusikalstamos veikos kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Dėl tokių veiksmų buvo pažeista R. Š. teisė į tinkamą jo padarytos nusikalstamos veikos tyrimo procesą: jis neteko galimybės pasinaudoti tik privataus kaltinimo bylų procesui būdingu sutaikymo institutu.

„Nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“

Sąvoka „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ yra sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas.

Taigi, sprendžiant, ar LR BPK 407 str. nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, neturi būti remiamasi kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų, tačiau turi būti atsižvelgta į įvairius nusikalstamos veikos požymius ir įvairias jos padarymo aplinkybes.

„Jurbarko raj. apylinkės teismas nutartimi nutraukė privataus kaltinimo procesą“

Štai vienoje iš Kauno apygardos teismo bylų 1S-587-348/2014, buvo gautas skundas, kuriuo privataus kaltinimo tvarka buvo prašoma pradėti baudžiamosios bylos procesą pagal LR BK 154 str. 2 d, kadangi Jurbarko rajono apylinkės teismas nutartimi nutraukė privataus kaltinimo procesą ir nutarė perduoti bylos medžiagą prokurorui.

Teismas konstatavo, kad jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, jog BK 154 str. nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, dėl šios bylos turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas. Iš pateiktų duomenų teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju privataus kaltinimo procesas nutrauktinas, o bylos medžiaga turi būti perduodama prokurorui.

Nukentėjusysis privatus kaltintojas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Jurbarko rajono teismo nutartį ir perduoti privataus kaltinimo bylos medžiagą Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Kaltinamasis yra tarybos narys, užtat Kauno apygardos teismas skundą atmetė

Kauno apygardos teismas skundą atmetė, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra tarybos narys, o nukentėjusysis taip pat yra politikas ir verslininkas, kad dėl kaltinime minimų įvykių vyko svarstymas ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos etikos komisijoje, sprendė, kad nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, todėl dėl jos padarymo turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos nuomone šiuo atveju reikalinga įvertinti, kad kaltinime nurodyti komentarai buvo publikuoti nedideliame mieste, kas atsižvelgus į jų statusą visuomenėje, leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę.

KT pažymėjo, jog visais atvejais, kai prokūroras įgyvendina savo įgaliojimus – turi būti pagrįstas teisiniais argumentais

Svarbu paminėti, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. nutarime Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05/7/05-17/05 pažymėjo, kad visais atvejais, kai prokuroras įgyvendina savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, taip pat visais atvejais, kai prokuroras atsisako šiuos įgaliojimus įgyvendinti, jo sprendimas turi būti pagrįstas teisiniais argumentais.

„..bent vienai aplinkybei pradėti ikiteisminį tyrimą..“

BPK nenustatyta, kokia konkrečiai forma turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytai bent vienai aplinkybei pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi surašyti motyvuotą sprendimą, paprastai yra priimamas nutarimas (BPK 30 straipsnis), kuriame turi būti nurodyti išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą.

BPK 412 str. 2 d. yra apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys – skunde ar pareiškime kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys.

Kauno apygardos teismas byloje Nr. 1S-277-785/2015 išnagrinėjo…

Kauno apygardos teismas byloje Nr. 1S-277-785/2015 išnagrinėjo nukentėjusiosios skundą privataus kaltinimo tvarka dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.

Skunde teigiama, jog bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas nutartimi nutraukė privataus kaltinimo procesą pagal nukentėjusiosios skundą dėl kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos, ir privataus kaltinimo bylos medžiaga perdavė į Kauno apylinkės prokuratūrą ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Kauno apygardos teismas tenkino nukentėjusiosios skundą, teigdamas, jog privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Kauno apylinkės teismas nutardamas privataus kaltinimo bylos medžiaga perduoti į Kauno apylinkės prokuratūrą ikiteisminiam tyrimui atlikti nurodė, jog teisme ištirtų aplinkybių analizė neleidžia teismui kategoriškai teigti, kad nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją padarė būtent kaltinamasis.

Aukštesnysis teismas pažymi

Aukštesnysis teismas pažymi, jog privataus kaltinimo byla negalėjo būti perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti.

BPK 409 str. 4 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas.

Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji skunde dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo konkrečiai nurodė asmenį – kaltinamąjį. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai privataus kaltinimo bylos medžiagą perdavė į Kauno apylinkės prokuratūrą ikiteisminiam tyrimui atlikti.

,,Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime ,,Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ punkte nurodyta, kad LR BPK 409 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ yra labai talpi.

Ji apibūdina labai įvairias situacijas, būtent tokias, kai asmuo apskritai negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t. t.).

Ir tokias, kai nors asmuo ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų (kitų priemonių) objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pavyzdžiui, dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus).

Privatus kaltinimo skundas, kuriame nurodė D. K. gyvenamąją vietą

Kauno apylinkes teismo byloje PK-461-923/2014 buvo gautas L. B. privataus kaltinimo skundas, kuriuo jis D. K. kaltina nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d., padarymu. L. B. privataus kaltinimo skunde nurodė D. K. gyvenamąją vietą. Nurodytu adresu teismas siuntė šaukimus kartu su privataus kaltinimo skundo nuorašu D. K. į 2014-01-13, 2014-02-12, 2014-03-03, 2014-04-09, 2014-05-19, 2014-06-19 taikinamąjį posėdį, tačiau teismo šaukimai grįžo neįteikti.

Teismas per protingą terminą išnaudojo visas galimybes įteikti D. K. teismo šaukimą kartu su privataus kaltinimo skundo nuorašu. Ir kadangi privataus kaltinimo skundas ir šaukimas atvykti į taikinamąjį posėdį D. K. neįteiktas, nėra procesinės galimybės jo atžvilgiu taikyti baudžiamojo proceso prievartos priemonių.

L. B. taip pat neturėjo objektyvių galimybių pateikti teismui tikslų D. K. gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adresą. Šiuo atveju nukentėjusysis L. B. pagal LR BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus objektyviai negali pateikti teismui faktinės D. K. gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adreso, kuriuo būtų galima išsiųsti teismo šaukimą kartu su privataus kaltinimo skundo nuorašu.

Apibendrinant

Teismas, gavęs privataus kaltinimo skundą, neatlieka ikiteisminio tyrimo funkcijų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimo ,,Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ 15.1 punkto nuostatomis, ir siekiant tinkamai įgyvendinti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio L.B. interesus, jo privataus kaltinimo skundas perduotinas prokurorui baudžiamajam procesui pradėti. Taigi ši aplinkybė, jog neesant asmens kaltės, žinant asmens tapatybę, tačiau nežinant asmens gyvenamosios vietos adreso, teismas pripažino kaip aplinkybę, jog asmuo negali pats apginti savo teisėtų interesų.

UAB „Teisės garantas“ Teisininkas Darius Dzikas

Summary
Review Date
Reviewed Item
Perėjimo iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą ir atvirkščiai, tvarka (1 dalis)
Author Rating
51star Perėjimo iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą ir atvirkščiai, tvarka (1 dalis)1star Perėjimo iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą ir atvirkščiai, tvarka (1 dalis)1star Perėjimo iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą ir atvirkščiai, tvarka (1 dalis)1star Perėjimo iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą ir atvirkščiai, tvarka (1 dalis)1star Perėjimo iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą ir atvirkščiai, tvarka (1 dalis)

Žymos: ,