Žymų Archyvai: Pasitikėjimo teismų sistema

Pasitikėjimas

pasitikejimas teisesaugos institucijomis1 300x154 Pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis
Pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis

Pasitikėjimas yra svarbus veiksnys ne tik asmenų tarpusavio santykiuose, bet ir atskiroms institucijoms, kadangi būtent nuo visuomenės daugumos požiūrio į jų atliekamą veiklą, nuo institucijos įvaizdžio priklauso ir visuomenės pasitikėjimas tam tikra, konkrečia institucija. Šiame straipsnyje nagrinėjamas visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis.

Pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis

Visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis šiame straipsnyje nagrinėjamas per visuomenės saugumo jausmą, kadangi teisėsaugos institucijų paskirtis yra specifinė ir didžiąja dalimi susijusi būtent su visuomenės narių saugumo užtikrinimu, jų teisėtų lūkesčių pateisinimu. Tai pasakytina ne tik apie policijos institucijas, kurių esminiai uždaviniai yra tokie kaip visuomenės saugumo, viešosios tvarkos bei rimties užtikrinimas bei jos palaikymas. Bet ir apie kitas teisėsaugos institucijas, tokias kaip prokuratūra, teismai ir pan., kurių paskirtis, vykdant joms pavestas funkcijas, yra panaši. T. y. teikiant viešojo pobūdžio paslaugas, tarnauti visuomenei ir tenkinti jos narių lūkesčius. Institucijų veiklą visuomenė įprastai yra linkusi vertinti pagal tokius esminius aspektus kaip įstaigų prisidėjimas prie jų gyvenimo kokybės (jos gerinimo) ir požiūrio į tai, ar institucijų atliekama veikla atitinka tokius gerojo valdymo principus kaip skaidrumas, sąžiningumas bei konsultavimasis su paslaugų gavėjais.

Pasitikėjimas tam tikromis institucijomis

Pasitikėjimo, tam tikromis institucijomis buvimas, sietinas ne tik su teigiamu tam tikrų institucijų bei jos veiklos rezultatų vertinimu, bet ir su padidintu visuomenės narių aktyvumu, noriai įsitraukiant į savanoriškus kolektyvinius veiksmus, nepaisant to, jog bendruomenės nariai nėra glaudžiai susiję, o kartais net nepažįsta vieni kitų  kitaip tariant, pasitikėjimas institucijomis yra svarbus veiksnys, siekiant į jų veiklą įtraukti aktyviai dalyvauti visuomenę.

Pasitikėjimo teismų sistema svarba

Subjektyvi piliečių samprata apie teisingumą teismuose ir ikiteisminio tyrimo institucijose lemia žmonių pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis ir pareigūnais, įsitikinimą, kad visuomenėje vyrauja teisingumo principai, kad gyvenama teisingoje visuomenėje. Vadinasi, visuomenės narių pasitikėjimas teismais bei ikiteisminį tyrimą atliekančiomis institucijomis yra itin svarbus rodiklis, kurį nulemia ne tik subjektyvus kiekvieno asmens teisingumo suvokimas, bet ir jų požiūris į šių institucijų atliekamą veiklą, užtikrinant teisingumo principų įgyvendinimą.

Pastebėtina, jog Šiaurės bei Vakarų Europos valstybėse būdingas aukštesnis visuomenės pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis lygis nei Rytų Europos valstybėse. Kadangi tokiose valstybėse kaip Skandinavijos šalys, Austrija, Olandija ar Vokietija, visuomenė teisėsaugos institucijomis pasitiki kur kas labiau nei Rytų Europos valstybėse, iš kurių žemiausiais pasitikėjimo rodikliais teisėsaugos sistemomis pasižymi tokios valstybės kaip Lietuva bei Bulgarija.

Visuomenės (ne) pasitikėjimas teismais

Visuomenės (ne) pasitikėjimas teismais be abejonės yra susijęs su teismų veiklos specifika, kuomet asmenys su teismais susiduria ne savo noru ir teismo priimtu sprendimu viena iš teisminiame ginče dalyvavusių šalių dažnais atvejais lieka nepatenkinta. Pagal LR Konstitucijos nuostatas teismai Lietuvoje yra nešališki, tačiau, su teismais ir jų darbu susidūrę piliečiai, ne visuomet tiki tuo, kad teismai yra nešališki ir sprendimus bylose priima objektyviai. O tarp visuomenės narių vyraujant abejonėms dėl teismų veiklos nešališkumo, kalbėti apie visuomenės pasitikėjimą teismų sistema bei jos institucijomis tampa beprasmiška, nes jeigu teismai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo, objektyvumo, nešališkumo principus, koks gali būti visuomenės pasitikėjimas teismais?

Atsakymas vienareikšmis – tokiais atvejais įsivyrauja nepasitikėjimas, ir visuomenė su teismais nebegali rasti dialogo, o nepasitikėjimas teismais įtakoja ir kitas svarbias aplinkybes: asmenys nėra suinteresuoti kreiptis į teismus, nes bylos baigtis jų manymu yra palanki ne jiems, o kitai ginčo šaliai, teisminiai procesai teisminiuose ginčuose kainuoja daug laiko pareikalauja nemažai piniginių išteklių.

Teismų (teisėjų) kompetencija

Kitas svarbus visuomenės pasitikėjimo teismais elementas – teismų (teisėjų) kompetencija. Neretais atvejais bylos nagrinėjamos ne taip kruopščiai ir atsakingai kaip to tikisi teisminio proceso šalys, padaroma klaidų, netinkamai taikant procesinės arba materialiosios teisės normas, tuomet asmenys yra priversti kreiptis į aukštesnės instancijos teismus, tam, kad byla būtų peržiūrėta ir nagrinėjama dar kartą ir pan. Taigi, visuomenės pasitikėjimas teismų sistema yra įtakojamas daugybės įvairių veiksnių.

Pasitikėjimas prokuratūra

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas ėjęs D. Valys, yra pažymėjęs, jog „žmonių pasitikėjimas prokuratūra ir teisingumu prasideda nuo kiekvieno pareigūno profesinių gebėjimų, požiūrio į žmogaus problemas, moralinių savybių, sugebėjimo nepasiduoti jokioms įtakoms“.

Vadinasi, prokuratūros sistemoje dirbantiems asmenims, taip pat kaip ir policijoje ar teismų sistemoje dirbantiesiems, keliami panašūs reikalavimai bei standartai, kuomet valstybės jiems pavestas funkcijas vykdantys asmenys, turi griežtai laikytis įstatymų reikalavimų, neperžengti jiems suteiktų įgaliojimų, darbines funkcijas vykdyti vadovaudamiesi tam tikrais principais. Prokuratūra yra institucija, atliekanti ikiteisminio tyrimo kontrolę, vykdanti baudžiamąjį persekiojimą bei pagal LR Konstitucijos 118 straipsnio (toliau – str.) nuostatą užtikrinanti ne tik asmens, bet ir visuomenės bei valstybės teisių ir teisėtų interesų gynimą, vadinasi, būtent prokuratūrai yra pavesta atlikti viešojo intereso gynimo funkcija.

Baudžiamojo persekiojimo vykdymas

Viena iš esminių prokuratūros funkcijų yra baudžiamojo persekiojimo vykdymas, įgyvendinant tinkamą ikiteisminio tyrimo atlikimą, jo organizavimą, vadovavimą jam bei kontrolę. Taip užtikrinama LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 1 dalyje (toliau – d.) įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis, t. y. „[…] ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas“.

Taigi, gyventojų pasitikėjimas prokuratūra taip pat yra itin svarbus visuomenės pasitikėjimo šia institucija veiksnys, kadangi ši institucija atlieka ikiteisminio tyrimo inicijavimo, jo organizavimo bei kontrolės funkcijas, taip pat vykdo baudžiamąjį persekiojimą ir jos kompetencijai yra priskirta viešojo intereso gynimo funkcija.

Pasitikėjimo reikšmė policijai

Visuomenės pasitikėjimas policija yra itin svarbus rodiklis policijos struktūroms, kadangi jis parodo, kiek visuomenė pasitiki policija ir joje dirbančiais asmenimis, policijos pareigūnais. Pasitikėjimas policija reikšmingas tuo, kad policija, kaip struktūra itin išsiskiria savo veiklos specifika iš kitų institucijų pagal savo atliekamos veiklos pobūdį, nes būtent policija yra įpareigota valstybės vardu nutraukti neteisėtus veiksmus, keliančius pavojų visuomenei. Istorijoje yra nemažai įrodymų, jog neefektyvi policijos veikla kelia baimės ir nesaugumo jausmą, griauna piliečių pasitikėjimą valstybinės valdžios ir valdymo institucijų atstovais.

Policija – labiausiai matoma teisėsaugos institucija

Pažymėtina ir tai, jog policija yra bene labiausiai matoma teisėsaugos institucija, kuriai suteikta teisė spręsti, ar žmonės elgiasi tinkamai, ar ne, be to, policijos pareigūnai dažnai yra pirmieji teisėsaugos sistemos atstovai, su kuriais susiduria žmonės. Vadinasi, neretai būtent policijos pareigūnai yra asmenys, su kuriais pirmiausiai susitinka gyventojai, kuomet yra pažeidžiamas jų saugumas, iškyla reali grėsmė jų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Todėl, susitikimas su policijos atstovais yra itin svarbus veiksnys, lemiantis ir gyventojų požiūrį ne tik į atskirą policijos darbuotoją (pareigūną), bet ir įtakojantis jų nuomonės formavimosi ypatumus apie visą policijos sistemą.

Vykdydami jiems pavestas funkcijas, policijos pareigūnai privalo laikytis teisėtumo principų ir jų nepažeisti, kadangi priešingu atveju, visuomenė apie juos gali susidaryti ne itin palankią nuomonę, o tai „uždės“ tam tikrą etiketę ir visam policijos kolektyve dirbančių asmenų ratui. Tačiau, policija įgyvendindama jai pavestas funkcijas neretai susiduria ir su tam tikrais, specifiniais sunkumais. Policija gali būti priskiriama tiek prie teisėsaugos, tiek ir prie teisėtvarkos funkcijas vykdančių institucijų.

Policijos dualumas

Kadangi policijos veiklos įgyvendinimui būdingas dualumas, t. y. jai priskiriamas tiek teisėsaugos, tiek ir teisėtvarkos funkcijų vykdymas, tai ši dualumo problema tarptautinėje praktikoje, sprendžiama įtvirtinant dviejų rūšių policijos funkcijas, įstatymiškai įtvirtinant policijos funkcinę-organizacinę struktūrą, kuri suskirstoma į kelias policijos rūšis:
1) kriminalinę (neuniformuotąją) policiją, kurios pagrindinė funkcija – kovoti su nusikaltimais (teisėsauga – aut. pastaba);

2) viešąją (uniformuotąją) policiją, kurios pagrindinė funkcija – asmens, viešojo saugumo užtikrinimas ir viešosios tvarkos apsauga (teisėtvarka – aut. pastaba).

Gyventojų (ne) pasitikėjimas policija

Gyventojų (ne) pasitikėjimas policija iš dalies gali atsispindėti ir pagal gautus (užregistruotus) pranešimus apie daromas (arba padarytas) nusikalstamas veikas per tam tikrą laikotarpį, tačiau tai nėra itin tikslus identifikatorius. Gyventojų nuomonė apie policiją, kaip vieną iš valdžios institucijų bei jų pasitikėjimas ja yra glaudžiai susijęs ir su išankstinėmis piliečių nuostatomis apie valdžios institucijas apskritai, o taip pat tampriai siejasi ir su konkrečios institucijos teikiamomis paslaugomis bei jų kokybe, naudojimosi atitinkamomis paslaugomis dažniu bei gyventojų sąveika su paslaugų teikėjais. Apibendrintai galima teigti, jog visuomenės pasitikėjimas policija yra vienas svarbiausių veiksnių, ne tik įtakojančių policijos įvaizdį visuomenėje, bet ir jį formuojančių.

Apibendrinant

Aptariant visuomenės pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis bei teismų sistema svarbą, galima teigti, jog pasitikėjimas šiomis institucijomis yra itin svarbus veiksnys, o bendras visuomenės požiūris (palankus/nepalankus, teigiamas/neigiamas) į šalyje veikiančias teisėsaugos bei teismines institucijas, stipriai įtakoja gyventojų pasitikėjimo konkrečia institucija (ne) buvimą, todėl visose teisėsaugos bei teismų institucijose dirbantys asmenys (tam tarpe ir turintys pareigūno statusą) privalo elgtis deramai, laikytis teisės aktų nuostatų, elgesio normų bei principų, nepamiršdami to, kad nuo kiekvieno iš jų individualių veiksmų, poelgių, bendravimo su žmonėmis ir pan. veiksnių, priklauso ir visuomenės nuomonės apie konkrečią instituciją, kurioje jie eina pareigas, formavimasis.

UAB „Teisės garantas“ Teisininkas Darius Dzikas