Žymų Archyvai: Prekių ženklai

Intelektinė nuosavybė – tai nematerialioji nuosavybė, žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, proto (intelekto, mąstymo, minties) produktas, kuris yra saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma. Intelektinės nuosavybės teisė saugo išradimus, kūrybiškumą, išradingumą.

Intelektinę nuosavybę sudaro:

1) komercinės paslaptys,
2) autorių ir gretutinės teisės,
3) pramoninė nuosavybė:
a) dizainai,
b) prekių ženklai,
c) patentai ir naudingieji modeliai.

Svarbu tai, kad kiekviena valstybė intelektinę nuosavybę apipbrėžia pagal savo įstatymus, todėl, jei verslas vykdomas tarpautiniu mastu, būtina atsižvelgti į atitinkamos valstybės įstatymus ir praktiką. Be to, Europos Sąjungos valstybių narių asmenys gali pasirinkti apsaugoti savo intelektinės nuosavybės teises nacionaliniu (regioniniu) lygmeniu arba ES lygmeniu ES teritorijoje.

Komercinės paslaptys

Komercinė paslaptis – tai informacija, kuri turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

Kiekvienas ūkio subjektas (valdymo organas) pats sprendžia, kokią informaciją laikyti komercine paslaptimi. Ši informacija turi būti slapta, labai svarbi ir konkrečiai apibrėžta.

Komercinę paslaptį gali sudaryti unikalūs verslo veiklos duomenys, konkretūs gaminių gamybos metodai, technologinės naujienos (pvz., duomenų apdorojimo būdai), suatartys su klientais, klientų sąrašai, duomenys apie juos, sutarčių ir susitarimų objektas, atsiskaitymo tvarka ir kita informacija, kuri pagal įmonės sudarytas sutartis ar susitarimus yra laikoma konfidencialia, informacija apie įmonės darbuotojų drabo užmokestį, jo mokėjimo būdus ir tvarką ir kt.

Taigi, komercinę paslaptį sudaro informacija, kuri suteikia konkurencinį pranašumą rinkoje, ir dėl to subjektas nenori jos atskleisti konkurentams.

Norėdamas apsaugoti įmonės komercinę paslaptį, darbdavys turėtų į darbo sutarį įtraukti strapsnius dėl komercinių paslapčių apsaugos. Tokiu atveju, įmonės darbuotojai yra supažindinami su komercine paslaptimi, jie tampa atsakingi už šios paslapties išsaugojimą.

Asmenys, atsakingi už komercinę paslaptį turinčios informacijos išsaugojimą, neturi teisės ją teikti ar skelbti kitiems įmonėms darbuotojams, jei tai nesusiję su šių darbuotojų darbinėmis funkcijomis, bei tretiesiems asmenims. Šią pareigą darbuotojas privalo vykdyti ne tik tiesiogiai įmonėje vykdydamas savo darbines funkcijas, bet ir laisvu nuo darbo laiku, ar net po darbo sutarties nutraukimo ar perėjus į kitas pareigas.

Darbuotojai, pasirašytinai supažindindinti su įmonės komercinių paslapčių sąrašu, už šios informacijos neteisėtą atskleidimą atsako baudžiamąja, civiline, administracine ar drausmine tvarka.

Autorių ir gretutinės teisės

Autorių teisės – tai turtinės ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės į jo sukurtą intelektinį (meninį, techninį ar kt.) kūrinį.

Turtinės teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti jo kūrinio panaudojimą (išleidimą, platinimą, viešą rodymą, paskelbimą ir pan.) ir teisę gauti pajamas už kūrinio panaudojimą.

Neturtinės teisės tai autorystės teisės, teisė į autoriaus vardą, būti paminėtam ant kūrinio viršelio ir pan.

Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Taigi, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos.

Autorių teisių subjektais laikomi autoriai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjai). Autorių teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties.

Autoriaus kūrinio registracija nėra privaloma, todėl kūrinys yra laikomas apsaugotu nuo pat to kūrinio sukūrimo momento. Autoriui tereikia įrodyti kūrinio sukūrimo datą arba savo kūrinio originalumą, najumą. Įstatymas saugo: literatūros kūrinius (knygas, brošiūras, straipsnius, dienoraščius), žodinius kūrinius (kalbas, paskaitas, pamokslus), scenoje atliekamus kūrinius (dramas, choreografijas, spektaklius), muzikos kūrinius, audiovizualinius kūrinius (kino filmus, televizijos filmus, laidas), radijo laidas, skulptūros, tapybos, grafikos, fotografijos, architektūros kūrinius, taikomosios dailės kūrinius, iliustracijas, žemėlapius, planus ir kt. kūrinius.

Autorių teisių objektais nėra laikomos idėjos, procesai, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys; teisės aktai, sprendimai, nuosprendžiai, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai, oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai; įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius; folkloro kūriniai.

Gretutinės teisės – tai atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų, audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmojo įrašo gamintojų teisės, užtikrinančios jų finansinių ir moralinių interesų apsaugą.

Gretutinių teisių subjektai turi išimtinę teisę leisti ar uždrausti atlikimų, fonogramų, transliacijų, audiovizualinių kūrinių (filmų) įrašų panaudojimą ir teisę gauti atlyginimą, kai minėti objektai naudojami.

Atlikėjas, nepaisant jo išimtinių turtinių teisių, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą. Jis turi teisę reikalauti, kad naudojant atlikimą ar jo įrašą jis būtų įvardytas kaip atlikėjas, ir prieštarauti dėl atlikimo ar jo įrašo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl atlikėjo garbei ar reputacijai galinčio padaryti žalos bet kokio kito kėsinimosi į atlikimą ar jo įrašą.

Atlikėjų turtinių teisių apsaugos terminas yra 50 metų po atlikimo datos. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos.

Pramoninė nuosavybė

Pramoninis dizainas – tai masiniu būdu gaminamų daiktų meninis konstravimas ir projektų įgyvendinimas. Dizainu pripažįstamas viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio arba jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros.

Pramoninis dizainas gali būti plokščias (tekstilės gaminiai, sienų apmušalai arba kilimai) ir erdvinės formos (automobiliai, elektriniai prietaisai, mobilieji telefonai, baldai arba virtuvės reikmenų formos ir ornamentai). Tam tikrais atvejais pramoninio dizaino požymiais gali būti gaminio spalva, tekstūra arba medžiaga.

Pramoninis dizainas turi būti naujas ir turėti individualių savybių. Dizainas yra naujas, jeigu joks kitas tapatus dizainas iki paraiškos padavimo (prioriteto) datos nebuvo prieinamas visuomenei. Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino įspūdžio, kuris tapo visuomenei prieinamas iki paraiškos (prioriteto) padavimo datos.

Teisinė apsauga suteikiama Lietuvos Respublikos dizaino registre įregistruotam dizainui, jeigu kitko nenumato tarptautinės sutartys. Pradinis dizaino registracijos galiojimo terminas yra 5 metai nuo paraiškos padavimo dienos. Pasibaigus šiam terminui, dizaino registracijos galiojimas gali būti pratęstas dar keturis kartus po 5 metus iki 25 metų, skaičiuojant nuo paraiškos padavimo dienos.

Be pramoninio dizaino savininko leidimo kiti asmenys neturi teisės gaminti, įvežti, eksportuoti, parduoti ar siūlyti parduoti, nuomoti gaminius, kurie arba jų dalys yra įregistruoti kaip pramoninis dizainas.

Prekės ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.

Prekės ženklas gali būti įvairūs simboliai, jų derinys bei kitokia vizuali informacija žodžiai, pavardės, šūkiai, raidės, skaitmenys, piešiniai, emblemos, pačios prekės erdvinės charakteristikos – vaizdas, pakuotė, forma, spalva, spalvų derinys arba šių išvardintų elementų derinys.

Prekiniai ženklai padeda atskirti skirtingų įmonių arba vienos įmonės skirtingas prekes, nurodo konkrečią prekes siūlančią įmonę.

Prekių ženklų apsauga labai svarbi, siekiant išvengti kopijavimo, falsifikavimo, galinčio sukelti kompanijai daug nuostolių. Prekės ženklo klastojimas yra pavojingas, nes prekės su tokiu ženklu dažnai neatitinka numatytos kokybės, o pirkėjai, nusipirkę tokią prekę, praranda pasitikėjimą ženklu. Pirmumo teisė į vieną ar kitą prekių ženklą siejama su pirmumu registruojant šį ženklą. Tam, kad ženklas būtų saugomas tam tikroje valstybėje, jis turi būti toje valstybėje įregistruotas. Pagal LR prekės ženklų įstatymą, prekės ženklo apsauga galioja 10 metų nuo jo suteikimo datos. Pasibaigus prekės ženklo apsaugos liudijimui ji reikia pratęsti Valstybiniame patentų biure.

Įregistruoto ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenimsbe jo sutikimo naudoti bet kokį žymenį, tapatų ar panašų į prekių ir (ar) paslaugų, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas. Ženklo savininkas gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes ar jų pakuotę; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje. Ženklo savininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl ženklo pažeidimų.

Prekių ženklai gali būti individualūs arba kolektyviniai.Kolektyviniai prekių ženklai paprastai nuosavybės teise priklauso prekybos asociacijoms arba susivienijimams, yra valdomi jų narių vardu, žymi tam tikrus skiriamųjų savybių turinčius gaminius. Kolektyvinis ženklas registruojamas asmenų sąjungos vardu ir tik tada, kai kartu su paraiška pateikiami sąjungos patvirtinti jo naudojimo nuostatai.

Patentai ir naudingieji modeliai

Patentas – tai išradimų apsaugos forma. Valstybė išradėjui suteikia išskirtines teises į jo kūrinį, suteikia išradimams teisinę apsaugą.

Patentų sistema – tai savotiški mainai tarp visuomenės ir išradėjo. Visuomenė saugo išradėjo teises, suteikia išskirtines teises komercinės naudos gavimui, o išradėjas atskleidžia išradimo smulkmenas. Patentų teisė pasižymi tuo, kad patento savininkui suteikiama ribota patento teisinė apsauga. Ribotu patento saugojimu siekiama skatinti išradėją kuo greičiau realizuoti išradimus. Praėjus tam laikui, išradimas priklauso visuomenei.

Norint apsaugoti išradimą patentu, jis turi atitikti naujumo, išradimo lygio ir pramoninio pritaikomumo kriterijus.

Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos padavimo datos arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar užsienyje.

Išradimas laikomas išradimo lygio, jeigu jis, atsižvelgiant į technikos lygį, nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui.Sprendimai turi skirtis nuo kito sprendimo gauto žinomais konstatavimo būdais ar gautas tos srities specialistams neįprastu būdu.

Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse, t.y., sukurtas sprendimas turi būti naudingesnis už analogiškus. Naudingumą reikalaujama įrodyti ar apibūdinti.

Tam tikrais atvejais patentinė apsauga nesuteikiama. Išradimais nelaikomi:

1) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;
2) gaminių išoriniai vaizdai;
3) žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat kompiuterių programos;
4) informacijos teikimo būdai (pvz., lentelės);
5) išradimai, kurių pramoninis naudojimas prieštarautų viešajai tvarkai arba moralei.

Patento išdavimo etapai:

1) Patentinės paraiškos Valstybiniam patentų biurui padavimas (paraišką sudaro: prašymas išduoti patentą; išradimo aprašymas; vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis; brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti; referatas; dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis; dokumentas apie teisę paduoti patentinę paraišką (jei ją paduoda ne išradėjas) ir pareiškimas dėl išradimo autorystės; dokumentas, patvirtinantis biologinės medžiagos deponavimą (jei reikia));
2) Patentų biuras pateikia ankstesnių išradimų registre paieškos ataskaitą;
3) Publikavimas praėjus 18 mėnesių nuo anksčiausios prašymo užpildymo datos;
4) Atliekama ekspertizė. Patentų biuras tikrina, ar paraiška atitinka formalius reikalavimus, ar išradimo objektas atitinka išradimo sąvoką ir jam gali būti išduotas patentas. Esant reikalui susisiekiama su pareiškėju pataisyti paraiškos formuluotes;
5) Patento išdavimas (jei atitinka patentabilumo kriterijus, išduodamas per 6 mėnesius pareiškėjui sumokėjus nustatyto dydžio mokestį) ir publikavimas.

Teisė į patentą priklauso išradėjui arba teisių perėmėjui, arba darbdaviui, jeigu išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimas sukurtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, atliekančioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė į išradimo patentą nustatoma šia sutartimi. Jeigu darbdavys atsisako teisės į patentą arba per keturis mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė į patentą pereina išradėjui. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises į patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Patento savininkas turi išimtinę teisę naudoti išradimą (parduoti, importuoti, eksportuoti ir pan.) ir drausti kitiems asmenims naudoti išradimą be jo leidimo. Be to, ptento savininkas gali kitai šaliai perleisti bet kurias ar visas savo išimtines teises arba suteikti licenciją.

Patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo datos. Jei išradimo objektas yra vaisto ar augalų apsaugos priemonės veiklioji medžiaga, pasibaigus patento galiojimui, gali būti išduotas papildomas apsaugos liudijimas ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui

Išradimai gali būti registruojami ne tik kaip patentai, bet ir kaip naudingieji modeliai. Naudingasis modelis yra panašus į patentą, jis pasižymi naujumu ir pramoniniu pritaikomumu, tačiau nereikalaujama griežtų išradimo lygio ar neakivaizdumo kriterijų. Naudingieji modeliai paprastai yra taikomi mažiau sudėtingiems arba trumpesnės komercinės gyvavimo trukmės išradimams. Jų gavimo procedūra yra paprastesnė nei gauti patentą, taip pat pigesnė. Naudingieji modeliai ir nacionaliniai patentai, suteikti valstybių narių, kurios neatlieka nuodugnaus išradimo vertinimo – greitesnis apsaugos kelias. Tačiau jie gali būti vertinami kaip žemesnės kokybės teisės nei išnagrinėti patentai, todėl didėja teisinis netikrumas.

Jei kiti asmenys pažeidžia Jūsų intelektinės nuosavybės teises (pvz, kopijuoja dizainus, prekių ženklus, patentus) Jūs galite:
  • tiesiogiai susisiekti su asmeniu, pažeidžiančiu Jūsų teises, pareikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, stengtis išspręsti situaciją, prašyti finansinės kompensacijos ir pan.;
  • pranešti muitinės tarnybai dėl įvežamos įtartinos (padirbtos) prekės į valstybės teritoriją;
  • kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl civilinės bylos iškėlimo. Tai suteiks galimybę reikalauti žalos, nuostolių atlyginimo bei nutraukti neteisėtus veiksmus, prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
  • kreiptis į policiją dėl administracinės ar baudžiamosios bylos iškėlimo.