Žymų Archyvai: Visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis

Visuomenės pasitikėjimas policija

visuomenes pasitikejima policija itakojantys veiksniai 300x169 Visuomenės pasitikėjimą policija įtakojantys veiksniai (teigiami ir neigiami)
Visuomenės pasitikėjimą policija įtakojantys veiksniai

Policijos vykdoma veikla bei pareigūnų atliekamos funkcijos ir jų metu gauti galutiniai rezultatai sąlyginai įtakoja ir visuomenės pasitikėjimo policija rodiklius. Tačiau reikia pažymėti tai, jog pasitikėjimo policija bendras vaizdas visuomenėje priklauso nuo įvairių jį lemiančių veiksnių, kurie visuomenės pasitikėjimą policija gali įtakoti tiek teigiama, tiek ir neigiama prasmėmis.

Visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis

Visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis (tame tarpe ir policija) yra įtakojamas ir konkrečios valstybės istorinio paveldo, pavyzdžiui, pokomunistinio (posovietinio) režimo tipo valstybėse smarkiai kito pati teisėsaugos institucijų samprata bei jos paskirtis, kuomet anksčiau tarnavusi politiniam aparatui, teisėsauga turėjo būti perorientuota iš politinio totalitarinio režimo į demokratinį, kuriame teisėsaugos institucijų vaidmuo yra ne tarnauti biurokratiniam (politiniam) aparatui, o plačiajai visuomenei, užtikrinant jos narių saugumą, vykdant teisėsaugos ir teisėtvarkos funkcijas bei ginant visuomenės narių interesus.

Galima išskirti įvairius veiksnius, įtakojančius visuomenės pasitikėjimą policija:

Profesiniai kriterijai bei profesinės savybės: policijos pareigūno (ar kito policijoje dirbančio darbuotojo) profesinės žinios bei kvalifikacija, savo darbo išmanymas, lojalumas įstaigai, gebėjimai bei įgūdžiai, suteiktų paslaugų kokybė (arba pareigų atlikimas), darbo krūvis, atsakingumas, iniciatyvumas, imlumas naujovėms, gebėjimas vadovauti (pavaldiems asmenims) arba organizuoti savo darbą;

Psichologinės savybės: mąstymo ypatumai, kalbėjimo kultūra bei bendravimo stilius, elgesys, gebėjimas bendrauti su įvairaus amžiaus asmenimis (gebėjimas prisitaikyti, palaikyti kontaktą), kruopštumas, motyvacija dirbti, atsparumas stresui ir elgesys konfliktiškose situacijose;

Bendros etinės savybės (etika): bendras kultūros lygis (mandagumas, išsiauklėjimas, tvarkingumas ir t. t.), drausmingumas ir dorovinės nuostatos bei vertybės (diskretiškumas, tolerancija, sąžiningumas, žmogiškumas) ir kt.

Tai, jog visuomenės pasitikėjimui itin svarbios yra konkrečių policijos pareigūnų, su kuriais jiems teko susidurti, asmeninės savybės, patvirtina ir įvairūs tyrimo rezultatai.

„Teigiamos“ pareigūnų savybės

„Teigiamoms“ pareigūnų savybėms dažniausiai minimos tokias savybes kaip jų mandagumas, kultūringumas, tvarkingumas ir pasitempimas, policijos pareigūnų paslaugumas, dėmesingumas, atidumas, pasirengimas padėti, rūpestingumas, sąžiningumas ir dorumas, pareigingumas ir savo pareigų atlikimas, pareigūno profesionalumas bei geras savo darbo išmanymas. Visos kitos teigiamos pareigūno savybės, tokios kaip darbštumas, energingumas, konkretumas, stiprumas, įstatymų žinojimas ir kt. buvo minimos rečiau.

„Neigiamos“ pareigūnų savybės

Tuo tarpu „neigiamoms“ policijos pareigūnų savybėms dažniausiai priskiriamos tokias savybes kaip mandagumo trūkumas, nepagarba žmogui, korupcijos apraiškos, profesionalumo ir kompetencijos stoka bei netinkama pareigūno išvaizda. Tokios pareigūnų savybės kaip neryžtingumas, neatsakingumas, bailumas, duoto žodžio nesilaikymas, kabinėjimasis prie smulkmenų, nepasitenkinimas gaunamo darbo užmokesčio dydžiu, neprestižinė policijos pareigūno profesija, menka savivertė ar negraži uniforma kaip neigiamos pareigūnų savybės buvo įvertintos labai retai.

Taigi, galima teigti, jog policijos pareigūnų teigiamos asmeninės savybės, visuomenės pasitikėjimą policija didina, o neigiamos – atvirkščiai, smukdo policijos autoritetą ir skatina gyventojų nepasitikėjimą tiek atskirais policijos pareigūnais, tiek ir visa policijos sistema.

Policijos sistemos veikla

Visuomenės pasitikėjimo policija formavimuisi, jo tendencijoms būdinga tai, jog policijos sistemos veikla, jos vertinimas visuomenės akyse itin stipriai koreliuoja su policijos matomumu ir tiesioginiu gyventojų susidūrimu su šia institucija, kadangi su policijoje dirbančiais asmenimis (tiek viešosios, tiek kriminalinės policijos pareigūnais, tiek ir darbuotojais, neturinčiais viešojo administravimo įgaliojimų jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, pavyzdžiui, licencijavimo, migracijos valdybos ir pan.) visuomenė susiduria dažniausiai, lyginant su teismų ar prokuratūros atstovais.  Visuomenės pasitikėjimo policija aspektu policijos matomumas yra vienas svarbiausių veiksnių, kadangi gatvėse matydami patruliuojant pakankamai policijos pareigūnų, gyventojai jaučiasi saugesni, ypač tai pasakytina apie policijos pajėgų patruliavimą pėsčiomis (Šiuo metu įgyvendinama policijos reforma ir siekiama, jog visuomenė būtų saugesnė matydama duo daugiau patruliuojančių policijos pareigūnų gatvėse ir į neatideliotinus atvejus atvyktų kuo įmanoma greičiau).

Drąsiai galima teigti, jog visuomenės pasitikėjimą policija įtakoja daugybė veiksnių, kurie pasitikėjimą policija gali didinti arba atvirkščiai – mažinti. Svarbiausiais veiksniais, lemiančiais gyventojų pasitikėjimą policija galima įvardyti esant šiuos: policijos matomumas, policijos pareigūnų bendravimo kultūros su gyventojais ypatumai, policijos veiklos kokybė, pareigūnų pagarba, jų profesinė kompetencija bei asmeninės savybės.

UAB „Teisės garantas“ teisininkas Darius Dzikas