• Lietuviškai
  • English
  • Polski
  • Русский

Teisėkūros vingrybės

teisekuros vingryb  s 300x158 300x158 Teisėkūros vingrybėsPraeitame straipsnyje gilinomės, kas yra Teisės aktas. Šiandien trumpai pakalbėsime apie Įstatymų leidybą, arba Teisėkūrą, ir Teisės norminiam aktui keliamus reikalavimus.

Teisės norminiam aktui keliami ne tik turinio reikalavimai (t. y. jis turi atitikti ne tik LR Konstituciją, pagal kurią, galioja tik paskelbti įstatymai), bet ir formos, struktūros, kalbos reikalavimai.

Teisėkūra – viena iš svarbiausių valstybinės veiklos krypčių. Kad valstybė tinkamai atliktų šią savo funkciją, įstatymų leidėjas turi turėti specialių žinių bei sugebėjimų. Tokių specialių žinių sritis yra teisėkūros juridinė technika. Kaip teigia profesorius Saulius Katuoka, Teisėkūros juridinė technika – tai priemonių ir būdų, kuriais rengiami, leidžiami ir sisteminami teisės normų aktai, sistema.

Ypatinga teisėkūros juridinės technikos svarba pasireiškia tuo, kad naudojant ją sukuriamos visuotinai privalomos elgesio taisyklės, tiesiogiai veikiančios socialinį žmonių elgesį, nubrėžiančios šio elgesio ribas, už kurių pažeidimą numatomos valstybės prievarta garantuojamos sankcijos. Įstatymų leidėjas turi tiksliai ir suprantamai perteikti adresatams nurodymus, nes įstatymų nežinojimas ar nesupratimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Teisėkūros pagalba teisės norminis aktas turi būti suformuluotas taip, kad elgesio taisyklė būtų vienareikšmiškai visiems suprantama, kad būtų patogu teisės aktą taikyti praktiškai konkrečiam atvejui. Todėl galima teigti, kad norminių teisės aktų kokybei ir veiksmingumui reikalingas geras teisėkūros technikos išmanymas, kuris kartais ne mažiau reikšmingas nei pats turinys. Taigi teisėkūros juridinės technikos išmanymas ir įvaldymas leidžia sukurti kokybišką teisės norminį aktą. Teisės norminio akto turinys turi būti išdėstytas pagal tam tikrus techninio įforminimo standartus – logiškai, glaustai ir aiškiai.

Deja, praktikoje pasitaiko, kad netgi profesionalai teisininkai, nekalbant apie paprastus žmones, kurie nesusidūrę su teise, negali vienareikšmiškai suprasti, ką norėjo pasakyti įstatymo leidėjas. Pvz., įstatymuose kartais vartojamos pastabos. Jos turėtų būti rašomos tik prireikus, kai be jų negalima apsieiti. Deja, praktikoje neretai būna atvirkščiai – arba vienas teisės akto straipsnis nukreipia į kitą straipsnį arba kitą teisės aktą, o tas kitas – dar į kitą. Dėl šios priežasties yra sunku suvokti teisės akto prasmę ir rasti reikiamą nuostatą.
Gali būti, kad viena iš priežasčių, kodėl taip yra, – žmonių, atsakingų už teisės aktų kūrimą, teisėkūros juridinės technikos nesilaikymas arba nepakankamas išmanymas.

Leonard Jakubėnas

Summary
Review Date
Reviewed Item
Teisėkūros vingrybės
Author Rating
51star Teisėkūros vingrybės1star Teisėkūros vingrybės1star Teisėkūros vingrybės1star Teisėkūros vingrybės1star Teisėkūros vingrybės

Žymos: , , , , , ,